E202, E224, E250, E300… Daugeliui tai tik neaiškūs kodai smulkiomis raidėmis maisto produkto etiketėje. Tačiau didelis Prancūzijoje atliktas tyrimas privertė į kai kuriuos iš jų pažvelgti atidžiau. Daugiau nei 112 tūkst. žmonių duomenis išanalizavę mokslininkai nustatė, kad kau kurie maisto priedai, skirti maisto konservavimui, buvo susiję su didesne hipertenzijos, o kai kuriais atvejais – ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Įdomiausia tai, kad tarp išskirtų medžiagų yra ne vien vartotojams įtartinai skambantys konservantai. Sąraše atsidūrė ir askorbo rūgštis (E300), kitaip žinoma kaip vitaminas C, citrinų rūgštis (E330) bei rozmarinų ekstraktas (E392).
Ar dėl to jau reikėtų išmesti pusę šaldytuvo? Tikrai ne. Tačiau šis tyrimas yra gera proga išsiaiškinti, ką iš tikrųjų reiškia maisto etiketėse matomi E numeriai.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 112 tūkst. žmonių
2026 m. gegužę moksliniame žurnale „European Heart Journal“ paskelbtame darbe mokslininkai analizavo Prancūzijos „NutriNet-Santé“ kohortos duomenis. Į tyrimą įtraukti 112 395 suaugusieji, kurių vidutinis amžius tyrimo pradžioje buvo apie 43 metus. Net 78,7 proc. dalyvių buvo moterys.
Tai nebuvo paprasta apklausa, kurioje žmogus vieną kartą paklausiamas, ką jis valgo. Dalyviai pakartotinai pildė išsamius 24 valandų mitybos dienoraščius, buvo fiksuojami konkretūs vartojamų produktų prekių ženklai, o maisto priedų kiekiai vertinti naudojant produktų sudėties duomenų bazes ir laboratorinius tyrimus.
Vidutinė stebėjimo trukmė siekė 7,9 metų. Mokslininkai iš viso vertino 58 konservuojamųjų savybių turinčias medžiagas, o atskirai išsamiau analizavo 17 priedų, kuriuos vartojo bent 10 proc. tyrimo dalyvių.
Rezultatai atkreipė dėmesį į aštuonis.
8 maisto priedai, atsidūrę mokslininkų akiratyje
Su didesniu hipertenzijos dažniu tyrime buvo susieti šie maisto priedai:
- E202 – kalio sorbatas. Konservantas, slopinantis mielių ir pelėsių augimą. Jo galima aptikti įvairiuose padažuose, uogienėse, kepiniuose, kai kuriuose pieno produktuose, gėrimuose, džiovintuose vaisiuose ir kituose ilgiau laikomuose produktuose.
- E224 – kalio metabisulfitas. Sulfitas, naudojamas kaip konservantas ir antioksidantas. Jo gali būti vyne, sidre, kai kuriuose vaisių gėrimuose, džiovintuose vaisiuose, perdirbtuose bulvių produktuose, padažuose ir kituose gaminiuose.
- E250 – natrio nitritas. Bene geriausiai žinomas šio sąrašo konservantas. Jis naudojamas perdirbtuose mėsos gaminiuose – kumpiuose, dešrose, šoninėje, dešrelėse ir kituose vytintuose ar konservuotuose mėsos produktuose. Nitritai ne tik padeda apsaugoti produktą nuo pavojingų mikroorganizmų, bet ir išsaugoti būdingą rausvą mėsos spalvą.
- E300 – askorbo rūgštis. Čia laukia pirmoji staigmena: tai yra vitaminas C. Kaip maisto priedas askorbo rūgštis naudojama dėl antioksidacinių savybių ir gali padėti apsaugoti produktą nuo oksidacijos.
- E301 – natrio askorbatas. Askorbo rūgšties natrio druska, taip pat naudojama kaip antioksidantas. Jos galima rasti perdirbtuose mėsos gaminiuose ir kituose produktuose.
- E316 – natrio eritorbatas. Antioksidantas, ypač dažnai naudojamas perdirbtuose mėsos gaminiuose.
- E330 – citrinų rūgštis. Vienas labiausiai paplitusių maisto priedų. Ji naudojama rūgštingumui reguliuoti, skoniui formuoti ir technologiniais tikslais. Jos galima rasti gėrimuose, saldumynuose, uogienėse, padažuose, konservuose, desertuose ir daugybėje kitų produktų.
- E392 – rozmarinų ekstraktai. Dar viena medžiaga, kurios pavadinimas skamba visiškai „natūraliai“. Rozmarinų ekstraktai naudojami kaip antioksidantai, padedantys apsaugoti riebalus nuo oksidacijos. Jų gali būti aliejuose, mėsos gaminiuose, padažuose, užkandžiuose ir kituose produktuose.
Svarbu: tai nereiškia, kad kiekviename iš išvardytų produktų šių priedų yra. Vienintelis patikimas būdas sužinoti – perskaityti konkretaus gaminio sudėtį.
Skaičiai, kurie patraukė mokslininkų dėmesį
Tyrėjai konservuojamuosius maisto priedus skirstė į dvi dideles grupes.
Pirmoji – neantioksidaciniai konservantai, kurie, pavyzdžiui, padeda stabdyti bakterijų, mielių ar pelėsių augimą. Antroji – antioksidacinėmis savybėmis pasižymintys priedai, saugantys maistą nuo oksidacijos.
Daugiausia neantioksidacinių konservantų vartojusių žmonių grupėje hipertenzijos dažnis buvo 29 proc. didesnis nei mažiausiai jų vartojusių žmonių grupėje. Širdies ir kraujagyslių ligų dažnis buvo 16 proc. didesnis.
Tuo tarpu daugiau antioksidacinių konservantų vartojusių žmonių grupėje hipertenzijos dažnis buvo 22 proc. didesnis. Tačiau šių skaičių nereikėtų interpretuoti taip, kad suvalgę produktą su E202 savo hipertenzijos riziką padidinate 29 procentais. Tai būtų neteisinga išvada.
Tyrime lygintos skirtingo bendro konservantų vartojimo grupės ir statistiškai koreguota dėl daugybės kitų veiksnių.
Didžiausia staigmena – vitaminas C ir citrinų rūgštis
Pamačius E300 ir E330 šiame sąraše gali kilti natūralus klausimas: nejaugi dabar nesveiki tapo vitaminas C ir citrinos?
Ne.
Čia labai svarbu atskirti maisto priedą nuo maisto produkto, kuriame ta pati medžiaga egzistuoja natūraliai. Askorbo rūgštis yra vitaminas C, natūraliai randamas vaisiuose ir daržovėse. Citrinų rūgšties taip pat natūraliai yra citrusiniuose ir kituose vaisiuose.
Tyrime buvo vertinamas šių medžiagų kaip maisto priedų suvartojimas, o ne vitamino C gavimas valgant apelsinus ar citrinų rūgšties gavimas valgant vaisius. Todėl šio tyrimo rezultatų negalima interpretuoti kaip perspėjimo nevalgyti vitamino C turinčių vaisių ir daržovių.
Panaši situacija ir su E392 – rozmarinų ekstraktais. Tai, kad maisto priedo forma tyrime buvo susieta su tam tikru sveikatos rodikliu, nereiškia, kad reikia atsisakyti rozmarino kaip prieskonio.
Ar tai reiškia, kad šie E priedai pavojingi?
Čia prasideda svarbiausia viso tyrimo dalis. Tai buvo stebėjimo tyrimas. Jis gali parodyti statistinę sąsają, tačiau negali įrodyti, kad būtent konservantai sukėlė hipertenziją. Tyrėjai savo analizėje atsižvelgė į daugybę galimų kitų veiksnių, tačiau net ir labai gerai atliktas stebėjimo tyrimas negali visiškai pašalinti vadinamųjų liekamųjų klaidinančių veiksnių.
Yra ir dar viena problema. Daug konservantų turintys produktai dažnai yra labiau perdirbti. Žmonių, valgančių daugiau tokių produktų, mityba gali skirtis ir kitais aspektais – druskos, cukraus, riebalų, skaidulų ar kitų medžiagų kiekiu. Todėl korektiška tyrimo išvada nėra „šie 8 E priedai sukelia aukštą kraujospūdį“.
Tikslesnė formuluotė būtų: didesnis šių priedų vartojimas šiame tyrime buvo susijęs su didesniu hipertenzijos dažniu, o šią sąsają reikia patvirtinti kitais tyrimais. Patys autoriai pabrėžia, kad reikalingi papildomi epidemiologiniai ir eksperimentiniai tyrimai.
E numeris savaime nereiškia „blogos chemijos“
Dar viena klaida būtų po šio tyrimo pradėti medžioti visus E numerius. E numeris iš esmės yra Europos Sąjungoje naudojamas maisto priedo identifikavimo kodas. Už jo gali slėptis ir vartotojui visiškai pažįstamos medžiagos.
E300 – vitaminas C.
E330 – citrinų rūgštis.
E392 – rozmarinų ekstraktai.
Todėl principas „kuo mažiau E, tuo produktas sveikesnis“ nėra universalus būdas įvertinti maisto kokybę. Kur kas prasmingiau žiūrėti į visą produkto sudėtį ir tai, kokią vietą jis užima kasdienėje mityboje.
Panašiai ir vertinant riebalus – vien iš produkto pavadinimo ar vieno ingrediento ne visada galima nuspręsti apie jo maistinę vertę. Apie tai Maistogidas.lt jau rašė nagrinėdamas, kuo tikras sviestas skiriasi nuo tepiųjų riebalų mišinių.
Vienas produktas nėra problema – svarbus bendras mitybos modelis
Jeigu šaldytuve radote padažą su E202 arba gėrimą su E330, naujojo tyrimo rezultatai nėra priežastis produktą nedelsiant mesti į šiukšliadėžę. Daug prasmingesnis klausimas: kiek stipriai perdirbtų produktų valgote apskritai?
Jeigu didžiąją raciono dalį sudaro daržovės, vaisiai, ankštiniai, kruopos, riešutai, žuvis, kiaušiniai ir kiti mažai perdirbti produktai, pavienis konservanto turintis maisto produktas yra visai kitoks mitybos kontekstas nei kasdienis dešrelių, pusgaminių, saldžių gėrimų, padažų, užkandžių ir kitų stipriai perdirbtų produktų vartojimas.
Tai aktualu ir laikantis įvairių madingų mitybos režimų. Pavyzdžiui, mažai angliavandenių turinti dieta nebūtinai automatiškai tampa sveika, jei didelę jos dalį sudaro perdirbti mėsos gaminiai. Plačiau apie tokius pasirinkimus jau rašėme straipsnyje apie keto mitybą ir jos ypatumus.
Ką praktiškai galima padaryti parduotuvėje?
Po šio tyrimo nebūtina vaikščioti po parduotuvę su aštuonių E numerių sąrašu rankoje. Tačiau yra vienas paprastas įprotis, kuris tikrai nepakenks – dažniau atsukti pakuotę ir perskaityti produkto sudėtį. Jeigu renkatės tarp dviejų panašių produktų, verta palyginti ne tik kalorijas ar kainą, bet ir ingredientų sąrašą. Kartais beveik identiškai atrodantys produktai sudėtimi skiriasi labai smarkiai.
Dar svarbiau – nevertinti vieno ingrediento izoliuotai. Produkto, kuriame yra E330, nereikėtų automatiškai laikyti prastesniu už kitą vien todėl, kad etiketėje pamatėte citrinų rūgštį.
Šis tyrimas veikiau siunčia platesnę žinutę: maisto priedų poveikį verta tirti ne tik atskirai vertinant jų leistinas dozes, bet ir stebint ilgalaikį jų vartojimą realiame žmonių racione.
Taigi ar reikėtų bijoti šių 8 maisto priedų?
Kol kas – ne. Tačiau tyrimo rezultatai suteikia pagrindo mokslininkams juos nagrinėti toliau. Ypač įdomu tai, kad ryšys nustatytas ne tik su tokiais jau seniai diskutuojamais konservantais kaip natrio nitritas, bet ir su iš pirmo žvilgsnio nekaltai skambančiomis medžiagomis – askorbo bei citrinų rūgštimis ar rozmarinų ekstraktais.
Tai puikiai parodo, kodėl maisto moksle retai veikia paprastas skirstymas į „gerus“ ir „blogus“ ingredientus. Todėl kitą kartą paėmus į rankas dešrelių, padažo, gėrimo ar kito perdirbto produkto pakuotę verta bent kartą apversti ją kita puse. Ingredientų sąrašas kartais papasakoja apie produktą gerokai daugiau nei spalvingas jo priekis.
Informacijos šaltiniai:
- European Heart Journal – „Preservative food additives, hypertension, and cardiovascular diseases: the NutriNet-Santé study“
https://academic.oup.com/eurheartj/advance-article/doi/10.1093/eurheartj/ehag308/8679203 - American College of Cardiology – „NutriNet-Santé: Preservative Food Additives Associated With Increased HTN, CVD Incidence“
https://www.acc.org/Latest-in-Cardiology/Journal-Scans/2026/05/26/10/02/NutriNet-Sante - EurekAlert – „Common food preservatives linked to high blood pressure and heart disease“
https://www.eurekalert.org/news-releases/1128635
Nuotraukos asociatyvinės.