Nealkoholinis raudonas vynas: nauda didesnė už alkoholinio

Turinys

Nealkoholinis raudonas vynas: nauda sveikatai didesnė už alkoholinį variantą. Kodėl?

Daugelį metų raudonas vynas buvo laikomas Viduržemio jūros dietos pažiba ir paslaptinguoju „Prancūziškojo paradokso“ ingredientu. Mokslininkai dešimtmečius kėlė hipotezes, kad būtent šis gėrimas padeda prancūzams išlaikyti sveiką širdį ir ilgaamžiškumą, nepaisant dietos, kurioje gausu sočiųjų riebalų. Tačiau šiuolaikinė medicina ir naujausi biocheminiai tyrimai leidžia mums į šią temą pažvelgti kur kas skvarbiau: nealkoholinio raudono vyno nauda yra kur kas didesnė, nei įprasto alkoholinio vyno. Šiame straipsnyje detaliai išanalizuosime, kokias vertingas medžiagas sukaupęs kokybiškas vynas, kaip jos veikia mūsų organizmą ir kodėl mokslo bendruomenė vis garsiau taria „taip“ būtent nealkoholiniam variantui, vadindama jį ateities sveikatos eliksyru.

Kas slepiasi raudono vyno taurėje?

Pagrindinė priežastis, kodėl raudonas vynas sulaukia tiek sveikatos specialistų dėmesio, yra polifenoliai. Tai natūralūs augaliniai junginiai, veikiantys kaip itin stiprūs antioksidantai. Raudoname vyne jų yra gerokai daugiau nei baltajame, nes gamybos proceso metu vynuogių sultys ilgą laiką (nuo kelių dienų iki kelių savaičių) kontaktuoja su odelėmis ir sėklomis, kuriose ir sukaupta didžiausia šių medžiagų koncentracija.

Vienas garsiausių ir labiausiai ištirtų polifenolių – resveratrolis. Moksliniai tyrimai rodo, kad resveratrolis veikia keliais frontais:

Kraujagyslių apsauga. Jis padeda apsaugoti kraujagyslių endotelį (vidinį sluoksnį) nuo mikropažeidimų.
Cholesterolio kontrolė. Mažina „blogojo“ cholesterolio (MTL) oksidaciją, kuri yra pagrindinis arterijų kalkėjimo (aterosklerozės) faktorius.
Uždegimų slopinimas. Veikia kaip natūrali priešuždegiminė priemonė, mažinanti lėtinius uždegiminius procesus organizme.

Be resveratrolio, vyne randama kvercetino, katechinų ir antocianinų (kurie suteikia vynui spalvą). Šis antioksidantų kokteilis tiesiogiai kovoja su laisvaisiais radikalais – nestabiliomis molekulėmis, kurios pažeidžia ląsteles ir pagreitina senėjimo procesus bei onkologinių ligų vystymąsi.

Širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga: mitai ir realybė

Raudonas vynas istoriškai siejamas su mažesne išeminės širdies ligos rizika. Antioksidantai skatina azoto oksido gamybą, kuris atpalaiduoja kraujagyslių raumenis, todėl jos išsiplečia ir kraujotaka pagerėja. Tai padeda išvengti trombų susidarymo ir palaiko sveiką kraujospūdį.

Tačiau čia prieiname prie kritinio taško, kurį ilgą laiką gaubė mitai. Buvo manoma, kad alkoholis (etanolio spiritas) padeda šias medžiagas geriau pasisavinti arba pats prisideda prie „gerojo“ cholesterolio didinimo. Visgi, naujausi klinikiniai tyrimai atskleidė priešingą tiesą. Alkoholis, net ir nedideliais kiekiais, yra toksinas, kuris priverčia širdį dirbti sunkiau, didina pulsą ir gali sukelti aritmiją. Todėl bet kokia alkoholio teikiama „nauda“ yra nubraukiama jo sukeliamo streso organizmui.

Nealkoholinis raudonas vynas: kodėl jis yra kur kas naudingesnis?

Daugeliui kyla klausimas: ar pašalinus alkoholį, neprarandame naudingųjų savybių? Atsakymas yra vienareikšmis – ne. Priešingai, nealkoholinis vynas leidžia polifenoliams veikti visu pajėgumu.

Efektyvesnis kraujospūdžio valdymas. Vienas įspūdingiausių tyrimų buvo publikuotas prestižiniame žurnale Circulation Research. Eksperimento metu vyrai, turintys didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, vartojo įprastą raudoną vyną, džiną ir nealkoholinį raudoną vyną. Rezultatai nustebino: tik vartojant nealkoholinį vyną tiriamųjų kraujospūdis reikšmingai sumažėjo, o tai sumažino širdies smūgio riziką net 20 %. Įprastas vynas tokio poveikio neturėjo, nes alkoholis blokavo polifenolių gebėjimą mažinti spaudimą.
Kepenų ir smegenų apsauga. Alkoholis organizme skyla į acetaldehidą – itin nuodingą junginį. Jis ne tik žudo kepenų ląsteles, bet ir veikia kaip neurotoksinas, lėtinantis smegenų veiklą ir ilguoju laikotarpiu didinantis demencijos riziką. Nealkoholiniame vyne išlieka visi flavanoidai, kurie gerina smegenų kraujotaką ir kognityvines funkcijas, tačiau išvengiama pražūtingo etanolio poveikio pilkajai medžiagai.
Cukraus kiekio kraujyje reguliavimas. Naujausi tyrimai rodo, kad nealkoholinis raudonas vynas gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Polifenoliai padeda ląstelėms geriau reaguoti į insuliną. Tuo tarpu alkoholiniai gėrimai dažnai sukelia staigius cukraus šuolius ir vėliau sekantį badą, o tai tiesiogiai veda prie metabolinio sindromo ir antrojo tipo diabeto rizikos.

Raudonasis vynas: nauda, kurios nematome

Mūsų žarnynas yra antrosios smegenys, o raudonas vynas (be alkoholio) yra puikus jų sąjungininkas. Vynuogėse esantys polifenoliai veikia kaip prebiotikai. Kadangi organizmas pasisavina tik nedidelę jų dalį skrandyje, didžioji dalis keliauja į storąją žarną.

Čia šiais junginiais maitinasi gerosios bakterijos, pavyzdžiui, Bifidobacterium. Sveika ir subalansuota mikrobioma užtikrina:

stipresnį imunitetą (apie 70–80 % imuninių ląstelių yra žarnyne);
geresnę psichinę sveikatą, nes žarnyne gaminama didžioji dalis serotonino (laimės hormono);
mažesnį uždegiminį foną visame kūne.

Alkoholis, priešingai, veikia kaip dezinfekcinė priemonė – jis gali neigiamai paveikti jautrią žarnyno mikroflorą ir padidinti žarnyno pralaidumą („nesandaraus žarnyno“ sindromas). Todėl nealkoholinis vynas yra saugus ir efektyvus būdas praturtinti savo racioną antioksidantais nekenkiant virškinimo traktui.

Kaip gaminamas nealkoholinis raudonas vynas ir kodėl tai svarbu?

Svarbu suprasti, kad kokybiškas nealkoholinis vynas nėra tiesiog vynuogių sultys. Tai gėrimas, praėjęs visą tradicinę fermentaciją. Tik proceso pabaigoje, naudojant pažangias technologijas, tokias kaip vakuuminė distiliacija arba atvirkštinė osmozė, alkoholis yra pašalinamas žemoje temperatūroje.

Šis metodas leidžia:

išsaugoti subtilų vyno aromatą ir skonines savybes (taninus, rūgštelę);
išlaikyti nepakitusią polifenolių ir vitaminų struktūrą;
sumažinti kalorijų kiekį iki minimumo (nealkoholinis vynas turi apie 15–30 kcal taurėje, kai tuo tarpu įprastas – 80–120 kcal).

Raudonasis vynas: nauda, kokybė ir saikas

Norint pasinaudoti visomis raudono vyno teikiamomis savybėmis, nepakanka tiesiog nusipirkti bet kurį butelį. Renkantis nealkoholinį raudoną vyną, verta atkreipti dėmesį į kokybę ir gamybos būdą.

Gamybos technologijos svarba. Kokybiški nealkoholiniai vynai išlaiko turtingą skonį ir didžiąją dalį naudingų junginių, nes jie gaminami ne kaip sultys, o kaip tikras vynas, iš kurio vėliau pašalinamas alkoholis. Geriausia rinktis produktus, kurie buvo pagaminti iš ekologiškai augintų vynuogių ir naudojant šiuolaikines alkoholio šalinimo technologijas, tokias kaip vakuuminė distiliacija žemoje temperatūroje. Tai garantuoja, kad subtilūs polifenoliai nebus suardyti karščio.

Vartojimo rekomendacijos. Nors nealkoholinis raudonas vynas yra saugesnis nei alkoholinis, saiko principo laikymasis išlieka svarbus. Norint pajusti realų poveikį sveikatai:

Rekomenduojama vartoti vieną ar dvi taures per dieną kaip dalį subalansuotos mitybos.
Svarbu prisiminti, kad nealkoholinis raudonas vynas turėtų papildyti, o ne pakeisti kitus sveikatai naudingus įpročius. Jis veikia efektyviausiai, kai yra derinamas su gausiu daržovių ir vaisių vartojimu, reguliariu fiziniu aktyvumu bei pakankamu miegu.

Raudonas vynas, ypač jo nealkoholinė versija, yra puikus įrodymas, kaip gamtos dovanos gali tarnauti mūsų sveikatai. Pasirinkdami taurę dealkoholizuoto gėrimo, jūs mėgaujatės gilia skonio palete ir stiprinate savo širdį bei imuninę sistemą, išvengdami toksinio alkoholio poveikio. Tai sąmoningas žingsnis link ilgaamžiškumo, kurį pagrindžia ne tik tradicijos, bet ir modernus mokslas.

Šaltiniai:

Nealkoholinis raudonas vynas kur kas naudingesnis už alkoholinį. Kodėl jis vadinamas ateities sveikatos eliksyru?