Jei manėte, kad augalinio pieno rinka po avižų, migdolų ir žirnių gėrimų bangos jau pasiekė savo lubas, pasiruoškite staigmenai. Į kavos puodelius ir prekybos centrų lentynas veržiasi naujas, iš pirmo žvilgsnio šypseną keliantis žaidėjas – bulvių pienas.
Taip, perskaitėte teisingai. Ta pati kukli lietuviška daržovė, iš kurios įprastai kepame kugelį ar verda cepelinus, dabar yra spaudžiama, filtruojama ir plakama iki kreminės putos, tinkančios latte kavai ruošti. Tačiau ar šis produktas yra tikras aplinkosaugos išsigelbėjimas, ar tiesiog dar vienas genialus maisto pramonės rinkodaros triukas, priverčiantis mus mokėti kosmines sumas už ingredientą, kurio kilogramas turguje kainuoja keliasdešimt centų?
Nuo bulviasodžio iki baristos: kaip gimė bulvių pienas?
Bulvių pieno krikštamote galima laikyti Švedijos Lundo universiteto profesorę Evą Tornberg. Ji ieškojo būdo, kaip sukurti stabilų, kreminės tekstūros augalinį gėrimą nenaudojant sojų ar riešutų, kurie dažnai sukelia alergijas. Taip gimė patentuota technologija – bulvių emulsija su rapsų aliejumi, kurią rinkai pristatė švedų prekės ženklas „DUG“.
Skirtingai nei namuose sutrinta bulvių košė, komercinis bulvių pienas gaminamas termiškai apdorojant bulves ir jas emulguojant su aliejumi bei vandeniu. Rezultatas – neutralaus skonio, stebėtinai tirštas ir puikiai putojantis gėrimas, kuris kavos puodelyje nesušoka į gumulėlius.
Maistinė vertė: kas slepiasi po kremine tekstūra?
Žvelgiant į bulvių pieno sudėtį, verta nusiimti rožinius „supermaisto“ akinius ir pažvelgti į skaičius. Kaip šis gėrimas atrodo šalia tradicinio karvės pieno ir populiariojo avižų gėrimo?
| Maistinė vertė (100 ml) | Karvės pienas (2,5 %) | Avižų gėrimas | Bulvių pienas |
| Kalorijos | ~55 kcal | ~60 kcal | ~40–50 kcal |
| Baltymai | 3,4 g | 1,0 g | 0,5 – 1,0 g |
| Riebalai | 2,5 g | 1,5 g | 3,0 g (dėl aliejaus) |
| Angliavandeniai | 4,7 g (laktozė) | 6,5 g | 4,5 g |
Didžiausia bulvių pieno silpnybė – baltymų trūkumas. Bulvė pati iš savęs nėra baltymingas augalas, todėl jos gėrime baltymų yra minimaliai. Norėdami ištaisyti šią spragą, gamintojai į sudėtį dažnai papildomai įmaišo žirnių baltymų.
Vis dėlto, bulvių pienas turi porą rimtų mitybinių privalumų:
- Žemas alergiškumo lygis: jame natūraliai nėra gliuteno, sojos, riešutų ir laktozės. Tai idealus pasirinkimas žmonėms, kurių organizmas atmeta beveik visas kitas augalines alternatyvas.
- Mažesnis cukraus kiekis: lyginant su avižų pienu, kuriame fermentacijos metu krakmolas skyla į paprastuosius cukrus (maltizę), bulvių pienas dažnai turi mažiau natūralaus cukraus ir nedidina gliukozės kiekio kraujyje taip sparčiai.
Aplinkosaugos korta: ar bulvė tikrai gelbėja planetą?
Štai čia bulvių pienas ištraukia savo stipriausią argumentą. Ekologiniu požiūriu, bulvė yra tikra čempionė, paliekanti toli užnugaryje kitus augalinio pieno žaliavų šaltinius.
Faktas: kad užaugtų vienas vienintelis migdolo riešutas Kalifornijoje, reikia sunaudoti apie 4 litrus vandens. Tuo tarpu bulvėms užauginti reikia dvigubai mažiau žemės plotų nei avižoms ir proporcingai mažiau vandens nei migdolams ar ryžiams.
Bulvės yra itin nereiklios kultūros, kurios puikiai auga vietiniame Europos klimate, įskaitant ir Lietuvą. Tai reiškia trumpesnes tiekimo grandines, mažesnį transporto CO₂ pėdsaką ir minimalų poreikį naikinti atogrąžų miškus (kas yra didžiulė sojų ir kokosų industrijos problema). Jei renkatės gėrimą tik pagal ekologinį pėdsaką – bulvė čia laimi aukso medalį.
Ekonomikos paradoksas: litras bulvių vandens už jautienos kepsnio kainą?
Nors ekologiniai argumentai skamba gražiai, pirkėjo piniginė pasako ką kita. Šiuo metu bulvių pieno litras Europos parduotuvėse svyruoja tarp 2,50 ir 3,50 eurų.
Čia ir slypi didysis maisto pramonės paradoksas. Bulvės yra viena pigiausių ir lengvai prieinamų žaliavų pasaulyje. Taigi, už ką mokame tokią „premium“ kainą?
- Patentavimo ir technologijų kaštai: emulsijos stabilizavimas, kad bulvė nevirstų tiršta koše ar neatsiskirtų vanduo, reikalauja specifinės įrangos.
- Maža konkurencija: rinkoje kol kas dominuoja tik keli prekių ženklai, diktuojantys madingo nišinio produkto kainas.
- Rinkodara: vartotojas moka už naujovės jausmą ir „žaliojo“ gyvenimo būdo įvaizdį.
Bulvių pienas namų sąlygomis: misija įmanoma?
Jei nenorite permokėti pramonės milžinams, bulvių gėrimą galite pasigaminti ir savo virtuvėje. Tai puikus eksperimentas, reikalaujantis vos kelių ingredientų.
Ingredientai:
- 1 didelė bulvė (nulupta ir išvirta)
- 3 stiklinės karšto (bet ne verdančio) vandens
- 1 v. š. švelnaus aliejaus (pavyzdžiui, rapsų ar saulėgrąžų – tekstūrai suteikti)
- žiupsnelis druskos
- pasirinktinai: šiek tiek klevų sirupo ar vanilės ekstrakto skoniui sušvelninti
Gaminimo eiga:
- Išvirtą bulvę sudėkite į kokteilinę, supilkite vandenį, aliejų, įberkite druskos ir viską gerai sutrinkite iki visiškai vientisos masės.
- Gautą skystį perkoškite per tankų sūrio audinį arba specialų maišelį augaliniam pienui.
Naminiame gėrime nebus pramoninių stabilizatorių (tokių kaip difosfatai), todėl prieš vartojimą jį reikės gerai suplakti.
Verdiktas: pirkti ar praeiti?
Bulvių pienas nėra stebuklingas eliksyras, kuris pakeis subalansuotą mitybą, ir jis tikrai neužims tradicinio karvės pieno vietos pagal baltymų bei natūralaus kalcio kiekį.
Bulvių pieną verta išbandyti, jei:
- esate alergiški riešutams, gliutenui ir sojai;
- ieškote augalinio gėrimo kavai, kuris puikiai putoja ir neturi stipraus specifinio poskonio (kaip kartais nutinka su avižomis ar žirniais);
- jūsų prioritetas – minimalus ekologinis pėdsakas planetai.
Tačiau jei ieškote pigaus, natūralaus ir baltymais turtingo produkto, dabartinė bulvių pieno kaina parduotuvėse yra labiau sėkmingo marketingo ir mados reikalas. Kol ši rinka neužsipildė pigesniais analogais, bulvė stiklinėje išlieka labiau egzotišku gastronominiu nuotykiu nei kasdieniu būtinumu.